February 26, 2008
· Filed under italijoje · Tagged kaunas, rusiavimas, siuksles
Siandien kalbejausi per skype su savo tevais (nuostabus isradimas, ar ne?). Taigi galiu pasidalinti savo dziaugsmu su visais : pagaliau ir prie musu namu bus rusiuojamos siuksles. saunuoliai. gaila tik, kad pakalbejus po to su drauge, kuri gyvena kleboniskyje, nuotaika krito. ten siuksliu niekas nerusiuoja. meta miske kur papuola ir ka papuola. geda kaunieciai! turim vieninteli miska ir tai tersiam. geda.
February 17, 2008
· Filed under Poezija
jusu rankose visas pasaulis
jusu rankose vaiku sirdys
jusu rankose mano laime
jusu rankose daina
isgirskit daina
isgirskit vaiku balsus
tyliai nurykit asaras
padekit serganciai
nes jusu rankose pasaulis
nes jusu rankose tvarsciai
mylekit
February 16, 2008
· Filed under italijoje
Svarbi data. Viso pasaulio lietuviai!!!! Vivat Lietuva! Vivat Lietuva! Vivat Lietuva! Išgirskit savo širdyse degančią meilę Tėvynei, išdidžiai iškelkite galvas, kai sakot: aš esu lietuvis. Garsinkit gerais darbais tėvų žemės vardą pasaulyje. Su vasario 16!
February 8, 2008
· Filed under italijoje · Tagged globalinis atsilimas, gyvenimas, vaikaiciai
Tai labas. Kreipiuosi į tave, paprastas žmogau, kuris yra x amžiaus, turi x vaikų (arba neturi). Nesvarbu. Svarbu yra tai, ką tu darai, kad tavo ir ateities žmonių gyvenimas būtų sveikesnis ir gražesnis? Aj, tai sakai, kad nuo tavęs vieno niekas nepasikeis? Nesąmonė. Ir tu pats tai žinai. Sakai, ką aš vienas galiu pakeisti? Gali diferencijuoti atliekas, nepalikti televizoriaus ant laukimo rėžimo, naudoti dezodorantą, kuris neardo ozono sluoksnio, gali nepirkti produktų iš kompanijų, kurios finansuoja ginklų gaminimą arba tiesiog išnaudoja žmones, etc., etc. Nebūk abejingas ypač, jei esi jaunas, pagalvok apie pasaulį, kuriame turės gyventi tavo vaikaičiai. Būk aktyvus smulkmenose.
January 2, 2008
· Filed under Poezija
Kada as tyliai pabuciuoju
Tavo rankas
Ir laiminu su sypsena
Tavo veida
Kada su meile praveriu
Savo akis
Ir man sirdis dainuoja
Laimes daina
Esu su tavim dainoj
Esu su tavim tyloj
ir savo ilgesy kartu
Esu
Atverki langa
Ir uzdaryk duris
Nes tyras vejas nori
Isisukti
I musu gyvenimus
Tyras vejas vaiko veidu
Krykstauja pas mus namie
Ir pavirsta nieku
Ramybes, mielas mano
Dar nesibaige niekas
Pradzia mums sypsosi
January 2, 2008
· Filed under Poezija
Saules nutviekstas
sypsosi miestas
gyvas
dailus
Svarus ir tylus
Zmones
tylus
sypsosi
Saule nutvieske veidus
Vaiku
tyliai
Sypsosi
Vienas paklydes
suo
iesko savo
Vaiko (namu)
(seimininko)
December 21, 2007
· Filed under Poezija
Skamba… tyliai…
Kada uz lango saltis dreba nuo saves paties
Tyliai… skamba…
Kada languose nupiestos geles ilsisi
Skamba… tyliai…
Kada medziu rankos istiestos i dangu
Lyg maldai sudetos
Juodos
Tyliai… skamba…
Kada vilkai dainuoja menuliui
Apserksnijusiais snukiais
Skamba… tyliai…
Kada palaukej baltos pusys
Miega sniege
Skamba… tyliai…
Kada vaikas ispletes akis
Bando neuzmigti - laukia
Tyliai skamba Kalediniai varpai
December 17, 2007
· Filed under italijoje
Vakar buvo tikras sekmadienis, bet toks pats tikriausias, kai nieko neveiki visa diena, o po to eini anksti miegot. Atsikelem 2 valanda ir vieninteliai du dalykai ka padarem, tai nuejom pas senelius ir pavalgem vakariene. Tikrai smagu
Po vakareines is karto i lova: filmas ir miegot. Tikras sekmadienis. Tik kad lauke salta… Buna ir visai kotokiu sekmadieniu, sekmadieniu, kai bijai, kad rytoj pirmadienis ir tada nelabai atsipalaiduot iseina. Bet labai padeda, kai yra vinintele diena savaiteje, kai nedirbi. Tada taip atsipalaiduoji, kad daugiau ir nereikia
O ir pirmadienio bijot nereikia, praeis ir tas. Geros savaites!
December 11, 2007
· Filed under 1
Vakar buvau susitikime su Dalai Lama. Zmogus su didziulem energijom bei gyvenimo dziaugsmu. Kaip vaikas makaluodamas kojomis sedejo savo didziuliame raudoname kresle, kuri jam paruose Udines Giovanni teatras, klausydamas jam skirtu kunigo bei Italijos Tibeto bendruomenes atstovo kalbu. Paskui kalbejo jis. Kalbejo lauzyta anglu kalba, kurios beveik nebuvo imanoma suprasti, taciau vertejas suprato, isverte. Kalbejo apie paprastus dalykus, apie meile, apie tai, kad gyvenima reikia priimti toki, koks jis yra, su ramybe. Kalbejo, kad jeigu yra problema ir gali ka nors pakeisti, tai daryk, keisk, kam nervuotis, o jeigu yra problema ir nieko negali pakeisti, tai kam tada nervuotis? Vistiek nieko negali padaryti. Kalbejo, kad balansa reikia rasti savyje. Atrode, kad baiges savo filosofinius isvedziojimus, atsikels ir kartu su jaunimu eis i bara isgerti pora tauriu vyno… Kalbejo apsuptas maziausiai 8 matomu asmens sargybiniu, o kiek nematomu? Paprastumo ir isminties isikunijimas. Gyvenimas isties nera toks sudetingas, kokiu mes norime ji padaryti.
December 9, 2007
· Filed under Poezija
Už tylių mūro sienų
Parbėga vaikas pas mamą.
Sako, aš radau pasaulį,
Aš radau gamtą ir saulę,
Vaikas ploja rankutėm
Ir šypsosi, šypsosi mamai
Ir pasauliui.
Mama tyli…
Mama bijo…
Vaike, nepamiršk SAVO pasaulio,
Vaike, nepamiršk SAVO saulės.
Ištiesus rankas,
Mama pasidalina savo saule
Su vaiku.
Su savo meile,
Su savo pasauliu.