Koks ilgesys tas mano mėlynas
Pirštų galiukais nubėga
Tarsi rūko siūlų gijos
///
Ir veido kontūrus rūke
Matau aš tavo
Mano mylimasis
///
Nakty pasislepia išnyksta
Lyg bangos nuvilnyja
Mano lūpomis tavasis šnabždesys
///
Dar šiek tiek palauk
Dar šiek tiek palauk…

Ne veltui šio rašytojo pavardė išvertus iš anglų kalbos reiškia karalių. Tikrai taip! Ne vienas literatūros kritikas S. Kingą būtent taip ir yra apibūdinęs - siaubo karalius. Aš S. Kingą pamėgau dar būdama devynerių metų, kai pradėjau skaityti toli gražu ne mano amžiui tinkamas šio rašytojo knygas. Nors tiesa pasakius nuo pat šešių, kai tik išmokau skaityti, nelabai rinkausi ar tai pasakos vaikams ar knygelė, kurią sugraužiau būdama septynių “Tėvams apie vaikų lytinį auklėjimą”. S. Kingas nuo pat pirmos knygos “Švytėjimas” mane pakerėjo savo fantazija. Niekaip negalėdavau suvokti, kaip žmogaus galvoje telpa šitiek įvairiausių fantastiškų smulkmenų. Mano susižavėjimas stiprėjo sulig kiekviena perskaityta knyga. Iš kur tokios įvairios istorijos viename žmoguje? Pradėjau domėtis biografija. Kaip pasakoja pats S. Kingas, idėjų jisai semiasi … iš savo gyvenimo, o būtent, iš savo baimių (tada galvoje sukirbėjo mintis: vargšė rašytojo žmona). Tačiau metams bėgant suvokiau, kad jo žmona jį tiesiog myli ir jai visiškai nesvarbu, kad jos vyras yra pusiau pakvaišęs genijus. Tas atsispindi ir ne vienoje rašytojo knygoje, kad šalia esantis žmogus, jeigu jisai tikrai Tavo, ištvers viską ir palaikys visose situacijose (nagi, “džiaugsme ir varge” ne šiaip sau sugalvoti santuokos priesaikoje sakomi žodžiai). Perskaičiau visas Lietuvoje išleistas S. Kingo knygas, bei keletą ir itališkai, kurios nebuvo išleistos mūsų šalelėje. Rekomenduoju rašytoją skaityti visiems, tačiau visada priduriu “silpnų nervų žmonėms nerekomenduojama”, kadangi tokį subtilų ir įtaigų rašymo būdą rasti ne taip lengva. Rodos, nieko baisaus neparašyta, kraujas nesitaško ir pabaisos nebėgioja (nors ne visada), tačiau ypatingais žodžiais aprašytos įsibaiminusio žmogaus mintys, rodos pačios pradeda gyventi. Tada, kai ateina laikas miegoti, kelis kartus pamąstai ar nepalikti ant stalo įjungtos lemputės… Tiesa, ne visos S. Kingo knygos yra siaubo, rašytojas įrodė, kad sugeba nuostabiai valdyti ne tik savo “arkliuką”. Kaip užbaigti kalbą apie Stephen King? Nereikia, geriau einu pabaigti dar vieną jo raštų tomą…

A qualcuno ho promesso di scrivere un articolo in italiano. eccoti cosa potrei scrivere? penso che una cosa che mi piace di piu’ : una poesia.

Regali

stella cadente
ti prego
regalami il pace
—
sole carissimo
ti suplico
non piangere
—
cuore cantante
io grido per te
portami lontano
—
lacrima mia
ti prego
regalami amore

Neturejo boba vargo, tai… Taigi grizau i Lietuva teisiu laikytis. Sakot, ko as jas tik 25 metu sugalvojau laikyt? Nugi nepatinka man prie vairo. Pripazistu, kad kai kurios srityse galiu buti ne tokia greita ir gabi, kaip visur (cia is tos serijos, kas suniui uodega pakels Bet gyvenimas privercia, kaip sakoma, niekur nepabegsi. Sake man, ka tu cia, pamatysi, atsisesi, pajusi laisve, nepriklausomybe… Bet as kol kas tai tik stresa jauciu tos aikstelej sukinedamasi ir stengdamasi tik per veidrodelius ziuredama prisiparkuoti tiksliai ten, kur pazymetos linijos. Is visos sirdies laukiu to nepriklausomybes jausmo, bet dar labiau tai tolina kylancios benzino, o tuo labiau dyzelio kainos… Turim dviracius ir vazinekim, ne? Deja, ne. Na, ka, as sau linkiu sekmes

Tiesiog nuostabi daina, kurios klausant visada sirdele sujuda, nusprendziau isversti zodzius ir ideti cia, kad ir visiems kitiems mylintiems romantika sirdele atsidusta - “kaip gerai, kad tave turiu”

Jovanotti “Tau”

Tau, kuri esi vienintele pasaulyje, vienintele priezastis,
del kurios ikvepiu ir iskvepiu iki galo kiekviena karta,
kai ziuriu i tave po dienos, pilnos zodziu,
tau tylint viskas pasidaro aisku.
Tau, kuri mane radai kampe sugniauztais kumsciais,
nugara i siena pasiruosusi apsiginti,
nuleistom akim stovejau nusivylusiu eileje,
kai tu mane pakelei kaip kaciuka ir nusinesei su savimi.
Tau as dainuoju daina, nes neturiu nieko
geresnio pasiulyti is to, ka turiu,
imi mano laika ir magija vienu spragtelejimu
pirstu mus skraidina kaip muilo burbulus.
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano dienu pilnatve.
Tau, kuri esi mano didzioji meile,
ir mano meile didzioji.
Tau, kuri paeme mano gyvenima
ir is jo sukurei daug daugiau.
Tau, kuri man dave laiko jausma
nematuojat,
Tau, kuri esi mano didzioji meile
ir mano meile didzioji.
Tau, kuria maciau verkiant ant mano peties,
tokia trapi, kad galejau nuzudyt nors kiek suspaudes
ir paskui tabe maciau su jega lektuvo
paimant i rankas savo gyvenima ir istraukiant is duobes.
Tau, kuri mane ismoke pazinti sapnus ir nuotykiu mena,
Tau, kuri tiki drasa, bet taip pat baime,
Tau, geriausiam dalykui, kuris man yra atsitikes,
Tau, kuri keitiesi kiekviena diena, bet visada lieki ta pati,
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano sapnu pilnatve.
Tau, kuri esi,
is esmes esi,
mano sapnu pilnatve,
mano dienu pilnatve.
Tau, kuri sau nepatinka, bet yra stebuklas,
gamtos jegos tavyje susitinka,
esi uola, esi augalas, esi uraganas,
esi horizontas, kuris mane pasitinka, kai as nutolstu.
Tau, kuri yra vienintele drauge, kuria galiu tureti,
vienintele meile, kurios noreciau, jei netureciau salia,
tau, kuri mano gyvenima padare toki grazu, kad noris numirt,
kuri sugeba didziausia sunkuma paversti malonumu.
Tau, kuri yra mano didzioji meile
ir mano meile didzioji,
tau, kuri peme mano gyvenima
ir is jo sukurei daug daugiau,
Tau, kuri davei laiko jausma
nematuojant,
Tau, kuri esi mano didzioji meile
ir mano meile didzioji,
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano sapnu pilnatve…
tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pakeleive
sapnu pinatve.

Atsiliepkit, lietuviai, kurie gyvenat Italijoj. Toks vaizdas, kad as cia viena… Bet zinau, kad lietuviu yra visur

As nuo taves priklausau
Naktie
///
Atidaryk uzsalusias duris
ir paguldyk miegoti
Padainuok tyliai
kad nepazadintum
///
Vidurnaktis ir vel mane prikele
Laukiu
///
Kada isgirsiu tavo balsa
tamsoj nuaidi snabzdesiai
Ir vel seselis atslenka
naktis duris praverus laiko
///
Grimstu atgal i sapna
priklausomybes

Atnešk man meilę, mama.
Aš tau širdim dėkosiu.
Mylėt tave taip gera,
Kad visad tai kartosiu.

Atnešk man, mama, džiaugsmą,
Lyg saulę ant delnų,
Sutirpdyk mano skausmą
Ir ašaras akių.

Leisk man priimti laimę,
Kurią tu brangini.
Galiu pamiršti baimę,
Kai tu šalia būni

Žinau, kad tau – aš vaikas,
Juo būsiu visada.
Pamiršk, kad teka laikas
Kaip ašara tyra.

Parasiau, kai buvau 16 metų, manau, kad ir koks naivus ar paprastas butu, tai yra vienas graziausiu mano eilerasciu :))

Pasikalbekim atvirai. Tema, kuria dera (ar nedera) sneketi istekejusiai moteriai? O kada dera? Visi apie tai galvoja, visi apie tai sneka privaciai, bet atvirai nelabai dera… Hmmm, jau pati susimaisiau. Zodziu. Laukinis seksas. Vienas geriausiu dalyku pasaulyje, kas su tuo nesutinka? Tada, kai pamirsti viska pasaulyje ir jauti tik laukine aistra, kuri teka tavo gyslomis, kaip lava, deginanti ir uzliejanti viska raudona sviesa. Raudona nuostabia sviesa, kuri liejasi i visas puses, kaip liejasi saule, kai jauti tavo kuna , kaip visuma ir negaletum buti artimesnis sau. Artimesniu zmogui, su kuriuo tuo metu esi. Kopti i virsune kartu ir sokti, paskesti gelmeje, pasiduoti srovei, kuri nunes i nepazinta (?) zeme… Tai kaip daina… Kaip melodija… Tai meile…

Kada nors susimastet, apie priezastis, kodel vyksta vienas arba kitas karas pasaulyje, kodel gimsta tam tikri stereotipai? Siulau labai rimtai apie tai pagalvoti, pagalvoti, kodel karts nuo karto islenda is maiso riebios detales apie pasakyta mela vienu arba kitu politiniu (ar nebutinai) ivykiu atzvilgiu? Zmones, kurie megsta pasakyti, po manes nors ir tvanas, neapsiema ieskoti priezasciu, atsakymu, klausti kodel ir bandyti informuotis. Negalvoja, kad toks apatiskumas gali itakoti ju vaiku ir anuku likimus ir gyvenimus. Stipriai apie tai susimastykit. Pamastymams padeti:

http://uk.youtube.com/watch?v=T1adiBBk-IE

www.zeitgeistmovie.com