December 21, 2007
· Filed under Poezija
Skamba… tyliai…
Kada uz lango saltis dreba nuo saves paties
Tyliai… skamba…
Kada languose nupiestos geles ilsisi
Skamba… tyliai…
Kada medziu rankos istiestos i dangu
Lyg maldai sudetos
Juodos
Tyliai… skamba…
Kada vilkai dainuoja menuliui
Apserksnijusiais snukiais
Skamba… tyliai…
Kada palaukej baltos pusys
Miega sniege
Skamba… tyliai…
Kada vaikas ispletes akis
Bando neuzmigti - laukia
Tyliai skamba Kalediniai varpai
December 9, 2007
· Filed under Poezija
Už tylių mūro sienų
Parbėga vaikas pas mamą.
Sako, aš radau pasaulį,
Aš radau gamtą ir saulę,
Vaikas ploja rankutėm
Ir šypsosi, šypsosi mamai
Ir pasauliui.
Mama tyli…
Mama bijo…
Vaike, nepamiršk SAVO pasaulio,
Vaike, nepamiršk SAVO saulės.
Ištiesus rankas,
Mama pasidalina savo saule
Su vaiku.
Su savo meile,
Su savo pasauliu.
November 5, 2007
· Filed under Poezija
Penkiasdešimt penki lašai
Į kantrybės taurę
Kada neužteks?
Prašau tavęs - dar
Dar keturiasdešimt lašų
Į kantrybės taurę
(mano ar tavo?)
Man dar negana
Prašau tavęs - dar
Bet mano taurė - (sudužus?)
bet tavo taurė - (jau pilna?)
Dar du lašai
aš tave myliu
March 12, 2007
· Filed under Poezija
Where two rivers are meeting and falling in love…
Where two mountains are crying about their children…
Where the rays of sun are kissing…
I’ll wait for you.
I’ll give a birth to my love and will ask you:
what do you see?
—
Where the night is giving dreams…
Where the stone is shedding tears…
I’ll meet you.
I’ll smile and kiss you…
I’ll see you.
December 8, 2006
· Filed under Poezija
noriu būti pas Tave, Tavo rankose
kad svajočiau, saugiai, niekas neužgautų
kad svajočiau apie žydrą berniuką
kur dainuoja ne žemės balsu
apie mano ateinančius metus
apie mano ramybę, kuri kaip eilėraštis
——-
noriu auksinės meilės Tavo akyse
kad gyvenčiau ir juokčiaus
kad mano juokas taškytųsi aplinkui purslais
kad aš būčiau tavyje
pasislėpčiau
išnykčiau…
23 metai
December 8, 2006
· Filed under Poezija
Sulaukiau aušros
Lakštingalų giesmėj auksinėj
Pravirko džiaugsmo ašarom
Mėnulis pilnas
Žvelgdamas į mane
Sidabrinė laimė
Iš dangaus aukštybių
Lėtai leidosi į mano
Širdį
————–
Išpildyk mano norą
Nakties karaliene
Atiduosiu viską ką galiu
Pagerbsiu tavo grožį
Ašaromis
Kurios ryto rasa iškris
Sužibs kaip tavo akys
————–
Tyliai sutirpo naktis
Ir magija nuslinko
Pirmaisiais takais
Aušros
Mėnulis
Užmigdė nakties karalienę
Ir išvežė moliūgo karietoj…
————–
22 metai
December 8, 2006
· Filed under Poezija
ištrink visus žodžius iš dienoraščio
ištrink iš savęs
kaip drugelis išskrisk į tamsą
bet sugrišk
aš tavęs lauksiu
kai diena pražils
kai vakaras pravirks
lauksiu sugrįžtant
—
kur dingai?
žinau
savo mintyse
savo prisiminimuose
kurie dainuoja tavyje
pabėk nuo jų
į mane
aš irgi galiu pravirkti
kartu su tavimi
—
ir tu busi
mano daina
21 metai
December 8, 2006
· Filed under Poezija
Alebastrų kalvėj
Suradau savo laimę.
Ji buvo tyli ir
Dangiško turkio spalvos…
Negirdėjo ji manęs,
Nes triukšmas
Vimdė sielą
Praėjusių žmonių likimų
Likučiais…
Ištempiau laimę į saulę
Ir paverčiau ją svajone.
Tokia permatoma…
Atidaviau svajonę žmonėm ir
Tau.
Kad suprastumėt,
Kad išmoktumėt –
Laimė yra paprasta,
Tyra kaip kūdikis…
Nušluostys ašaras,
Jeigu jos byrės tavyje
Ir paėmus už rankos
Nuves į gyvenimą…
Kur saulės vaikai
Žaidžia tavo kieme…
20 metų
December 8, 2006
· Filed under Poezija
Ji atėjo prie manęs ir tarė:
„Aš negraži…“
Prapliupo ašarom,
Kuriom aš netikėjau.
Nesupratau dejonių,
Kuriom ji bandė mane sugraudinti…
Kurčiom ausim klausiau,
Kaip kalba kalba kalba.
Nesupratau nei žodžio…
Nutilo pagaliau
Išsekus,
Nesulaukus… nieko iš manęs.
Apklosčiau ją žaliom mintim
Ir paliepiau miegoti.
Ir užmigo ji mano lovoj.
Rytoj pabus
Ir vėl švytės ta paslaptimi,
Kurios aš (nebe)suprasiu
(tiesa, sidabro spalvos aš niekada nemėgau).
Žinos, kad aš jos neturiu,
O ji manęs (gal) (turbūt)…
Ir vėl išlėks plasnodama
Sparnais,
Kurių neturi…
Lauksiu jos ir vėl, kol grįš
Ir tyliai pakuždės:
„Čia ir vėl aš. Vaikystė…“
20 metų
December 8, 2006
· Filed under Poezija
nupink man kasą spindulių
apvyk rankas savim
kol niekas nesuprato kur esu
kol upė tyli po manim
tu supranti – pabėgau aš
ir išnykau tarp pievų
kol sniegas vėl mane atras
- - - - - - -
Aš vėl miriau tavy
Ir tavo klaidos man nerūpi
- - - - - - -
Nupink man kasą spindulių
ieškok kol dar gali
Aš vėl pabėgau nuo visų
Vis tiek tik jie kalti
Manim tiki – sugrįšiu aš
Kol kas nelauki nieko
Ir vėl išpinsi man kasas
- - - - - - -
Ar pagimdysi mane vėl
Tokią pat netobulą
- - - - - - -
Mama?
19 metų