February 8, 2008
· Filed under italijoje · Tagged globalinis atsilimas, gyvenimas, vaikaiciai
Tai labas. Kreipiuosi į tave, paprastas žmogau, kuris yra x amžiaus, turi x vaikų (arba neturi). Nesvarbu. Svarbu yra tai, ką tu darai, kad tavo ir ateities žmonių gyvenimas būtų sveikesnis ir gražesnis? Aj, tai sakai, kad nuo tavęs vieno niekas nepasikeis? Nesąmonė. Ir tu pats tai žinai. Sakai, ką aš vienas galiu pakeisti? Gali diferencijuoti atliekas, nepalikti televizoriaus ant laukimo rėžimo, naudoti dezodorantą, kuris neardo ozono sluoksnio, gali nepirkti produktų iš kompanijų, kurios finansuoja ginklų gaminimą arba tiesiog išnaudoja žmones, etc., etc. Nebūk abejingas ypač, jei esi jaunas, pagalvok apie pasaulį, kuriame turės gyventi tavo vaikaičiai. Būk aktyvus smulkmenose.
December 17, 2007
· Filed under italijoje
Vakar buvo tikras sekmadienis, bet toks pats tikriausias, kai nieko neveiki visa diena, o po to eini anksti miegot. Atsikelem 2 valanda ir vieninteliai du dalykai ka padarem, tai nuejom pas senelius ir pavalgem vakariene. Tikrai smagu
Po vakareines is karto i lova: filmas ir miegot. Tikras sekmadienis. Tik kad lauke salta… Buna ir visai kotokiu sekmadieniu, sekmadieniu, kai bijai, kad rytoj pirmadienis ir tada nelabai atsipalaiduot iseina. Bet labai padeda, kai yra vinintele diena savaiteje, kai nedirbi. Tada taip atsipalaiduoji, kad daugiau ir nereikia
O ir pirmadienio bijot nereikia, praeis ir tas. Geros savaites!
December 8, 2007
· Filed under italijoje
Ale kokia nesamone, kai nera interneto. buvo dinges visai savaitei. tik tada pajauti, kiek dalyku darei ir negali daryti. labai paprasta problemyte: turejau susirasti pasto kodus, o be interneto, kaip? skambint i lietuva ir paklaust, cha cha! aj, bet atsirado, todel vel galiu rasyt
prasideda kaledu metas, jau parasiau ir issiunciau kaledinius sveikinimus, malonu buvo rasyti sveikinimus ir linketi ramybes
grazu, kai zmones sypsosi, tik gaila, kad viskas susiveda i tai, kas daugiau isleis dovanoms ir kas grazesni ipakavima padarys… bet kiekvienais metais tos pacios temos: konsumizmas, mazai pinigu, bla bla bla… taip yra, brangieji, ir nieko cia nepadarysi, zmogus jau toks padaras. kai kur daugiau, kai kur maziau, bet konsumizmas yra visur. geriau paklausykit istorijos: rytoj vakarienei pakvietem vyro sese su vyru ir buvusi kolega, bet problema ta, kad vienas tures sedet ant grindu, nes mes savo butuke tik keturias kedes turim, juokinga. neturiu ka rasyt matai, tai rasau belen ka. seniai rasiau, nes ir nuotaikos rasymui nebeliko. ramybe, ramybe, kaip svarbu issaugoti ramybe namie, svarbu, kad meile suptu namus ir viskas bus gerai. meile, meile… meile isgelbes pasauli, ar ne?
November 27, 2007
· Filed under italijoje
Paslaptingas miestas, uzmerkes akis vis matai laiptus, uzkampius, mazas gatveles, sukasi, sukasi, jura, kalnai, jura, kalnai… ten, kur gyveno romantikai, ten, kur savo dainas kure De Andre’. Romantiska, beprotiskai romantiska ir grazu, kai uzgesta paskutiniai saules spinduliai, gali grozetis visu miesto vaizdu, tukstanciais zvaigzdziu, nusileidusiu ir zibanciu fontanuose, atsispindinciu grindinio akmenyse. Mano atsiminimai is sitos savaites? Lietus, daug lietaus, sako, kad mes atsivezem lietu, verkia dangus praplyses, kiekviena diena, paskui - akvariumas, didziulis, kur viduj rykliai, delfinai, pingvinai, krokodilai, pasijauti, kaip mazas vaikas (mama, noriu ledu), toliau, muziejus, rytu menu muziejus, Japonija (dar vienas sapnas, kuris gal issipildys viena diena)… paskui? Paskui daug skersgatviu, vel lietus, laiptai, aukstyn zemyn (dangus, zeme, dangus), mazos gatveles, uzdarytos langines ir temstantis dangus. Genuja. Beprotiskai romantiska.Genuja img_0856.jpg
November 13, 2007
· Filed under italijoje · Tagged darbas, darbo paieska, darbo rinka
kaip zinoma, siuo metu esu namu darkytoja. einu valyti kitu namu, po to valau savus, po to skalbiu drabuzius, po to gaminu valgyt. zodziu, tikra seimininke… keturi metai ismesti universitete? siaip sau parasytas bakalauras? nemanau. nesigedinciau ir gatviu pasluot, jei reiketu. o situacija kokia darbo rinkoje? laba diena, esate 24 metu ka tik baigusi universiteta? turit tik 3 metus darbo patirties? mes jums paskambinsim. ka tik istekejot? mes jums paskambinsim. o taip, nutinka ir tokiu atveju, kadangi rizika didziule, kad bet kuriuo metu gali pradedi lauktis… cv internetu cia neegzistuoja, zmones megsta matyt tavo akis, kai prasaisi darbo, niekada nesiteiks net atsakyti ne, mes jusu nenorime. bet bandom, nes namu darkytoja nesinori buti VISA diena 7 dienas per savaite. uztektu ir savu namu, ir savu kojiniu. siaip ar taip, - gyvenimas yra grazus, svarbu, kad turim duonos ant stalo ir stoga virs galvos 
November 10, 2007
· Filed under Italija, italijoje
zinot koks italu bruozas mane labai nervuoja (italiskai: mi sta sul cazzo)? ogi pagyriniskumas. jeigu yra bendras atliktas darbas arba turimas daiktas, jie sako “mano, as padariau”, taciau jeigu padaro ne jie, o kitas seimos narys ar draugas, jie sako “mes padarem”. tai kas per…? tokie zmones lietuvoje vadinami pagyrunais arba paprasciausiais melagiais, o italijoj - normalu. “taip veikia”, sako jie su sypsena… (col cazzo).
November 5, 2007
· Filed under italijoje · Tagged muzika, queen, menas, modernuzacija
Queen yra tikrai viena geriausiu grupiu pasaulyje. Negi jum sirdele nesuvirpa, kai Fredis uztraukia :”…negi manai, kad gali mane mylet ir mane palikti mirti?”. nemirstanti klasika. kai pagalvoji, mano mamos bei mano viena megstamiausiu grupiu. labai gerai atsimenu, kai “bohemian rhapsody” besibaigiant tukstantmeciui m1+ klausytojai isrinko tukstantmecio daina. aisku, banalu sakyti, bet vistiek pasakysiu, kad ka dabar girdim pateikta ant lekstutes yra visiskas s… gaila, kad tokioje pop kulturoje auga jaunimas ir kad “pop” arba “pop’sas” pasidare blogos muzikos pavadinimas. nesinori pamirsti geru pop atlikeju. tiesa, dabar tu muzikos zanru priviso kaip grybu po berzeliais, nebeimanoma susigaudyt. zmonems issireikst matai reikia, chi. o kaip jums moderni muzika? man tai jei grojama taip, be bazes (spektaklio, specialios aplinkos ir pan.), tai ypatingo susizavejimo nekelia. cia lygiai kaip nuejus i tapybos galerija puse valandos stebeti “sedevra” (juodas lapas, kurio erdveje kur nors padetas baltas taskelis ir vadinasi “mano vaikystes nuvaziavusio stogo eklektika” ar kazka panasaus), kuris kainuoja gerus kelis tukstantelius. pabludom? ne. tiesiog nebesugebam issireiksti paprastai ir subtiliai. nepamirskim nemirtingos klasikos
to as sau ir linkiu.
October 30, 2007
· Filed under italijoje
Uz lango vel lyja. Sako, kad Friuli regionas yra lietingiausias visoje Italijoje (labiausiai myzciojantis, kaip sako patys vietiniai). Taip norisi pasiimti karstos arbatos puoduka (alaus) ir po stora antklode ziureti koki gera filma, bet ne, matai, dirbt reikia. Pasityciojimas is zmogaus naturaliu poreikiu. Kaip ir kelimasis anksti ryte. Klausykit, argi akys ne pacios merkiasi ir kunas reikalauja “dar 5 minutes”? Va, o mes ka darom? Tyciojames is saves: keliames anksti ir einam i darba. Ech… seni geri laikai (kazkuris kursas), kai reikejo tik mokytis (o ko as cia skundziuos, jei reikia TIK dirbti)
Studentai, supraskit, kad studentauti ir studijuoti yra ciotkas dalykas. Nereikia zirsti, nes paskui gyvenime taip gerai nebebus
Ka sake tevelis Leninas? Mokytis, mok… zzzz….
October 23, 2007
· Filed under italijoje · Tagged emigracija, Lietuva, nostalgija
Prisipazinsiu, esu pakankamai emocionalus zmogus (atsiprasau, moteris), todel, kai siandien is ryto islydejau savo tevus is venecijos aerouosto atgal i Lietuva (pabuvo Italijoje 4 dienas) - nubraukiau ne viena asara. Nezinau kada vel pasimatysim. Ech, ka cia. Kaip jau gyvenimas susiklostys, bet su vyru i Lietuva vaziuoti negalim bent metus laiko. Stai kas ir sukele visisko liudesio ir nostalgijos jausma mano sirdyje. Kaip visgi zmogus prisitaiko prie kitos aplinkos. Jus paziurekit, kiek lietuviu gyvena ne savo salyje ir… patenkinti. As nuosirdziai sakau, kad nesuprantu tu zmoniu, kurie zemina gyvenima Lietuvoje ir sako, kad kitur yra geriau. Netiesa! Visos salys turi savu problemu. Kur tu susikursi sau gyvenima, ten ir bus gerai, toj pacioj Lietuvoj taip pat. Labai gaila matyti jaunus, staigiai praturtejusius zmones, kurie, apsikrove daiktais pamirso kas yra gyvenimas, ir kad nauju (su skylemis) dzinsu suteikta laime yra netikra. Sutinku su tais, kurie gyvena svetur, todel, kad GYVENA, o ne dziaugiasi blizguciais, o paskui lieja karcias asaras. Betvisada sakau - grizkim i Lietuva. Lietuviai, grizkim i Lietuva.
October 17, 2007
· Filed under italijoje
Stai ir grizom. Na ka, dabar prasides darbo paieskos ir taupymas. Vis tik naujai apsivedusiai porai nera lengva, ypac jei abu bedarbiai
(ot gerai, pagalvoju dabar visada, kad vergavau anglijoje 2 vasaras, tai bent jau badu nemirsim
aisku, ner cia viskas taip sudetinga, rankas ir kojas turim, tai eisim dirbt
jau salta ir cia, isvaziavom is lietuvos palikdami 5 laipsnius, toks vaizdas, kad ir cia atsivezem salta ora, o ne saule, bet, kaip sakoma, nera blogo oro, o tik blogas apsirengimas. kaip visada su sypsenom i prieki!