Prieš tai verkiau,
Kodėl? Nežino niekas,
Neklausiau, tik stebėjau,
Kaip tyliai byra ašaros,
Lyg rudeniniai žiedlapiai.
Ne aš verkiau, bet mano
Senas draugas liūdesys,
Atėjęs aplankyti (ar ilgam?).
Tegu… Pabėgsiu…
Ar vasarą iškritęs sniegas
Mane paslėps?
Ar teks sulaukti lapų rudeninių žiemą?
Ar užteks tik šypsenos?
