Kas gali iki galo suprasti kas vyksta pas mus galvose? Niekas, netgi mes pačios, tame ir yra problema, kadangi nesuprantam (dažniausiai) ko norim iš gyvenimo, o kai pagaliau pradedam suprasti, dažnai būnam pasirinkę kažką kitą. Bet ne apie svarbius gyvenime dalykus norečiau pakalbėti. Negalima pasakyti, kad ir apie nesvarbius, svarbius ir netgi labai, galaima sakyti gyvybiškai svarbius. Iš ko susideda kiekviena diena? Iš smulkmenų, smulkmenų, kurios dažnai vyrams yra nematomos ir nesuprantamos, netgi laikomos antgamtiškais dalykais. Galime paimti paprasčiausią pavyzdį – gimtadienį. Visiems patinka, kai gimtadienis gražiai vyksta, visi turi ką veikti ar šiaip skanūs valgiai burnoje tirpsta, niekada netrūksta servetelių burnai nusivalyti arba šalto alaus. O kodėl netrūsta? Užtai, kad kažkas pasirūpino tokiomis smulkmenomis. Dažnai paklausus vyrų iš kur visa tai, jie tik patraukia pečiais ir nurodo kreiptis į žmoną (čia atsiprašau visų tų, kurie taip nedaro). Nenoriu kaltinti vyrų ir nesakau, kad tai yra blogai, užtai, kad tokia jau jų natūra. Tokia, kokia mūsų pradėti žliumbti nei iš šio nei iš to, kai gatvėje pamatome mažą katytę arba iš raganos pavirsti į nuostabią meilužę. Tokia jau mūsų natūra. Grįžkime prie smulkmenų. Kodėl yra tokios svarbios? Todėl, kad užpido gyvenimą, todėl, kad nebūna daugiau liūdna, todėl, kad taip yra gerai. Jeigu sugauni tavo mylimo žmogaus žvilgsnį, kuris tau pasako daugiau nei žodžiai, štai, kada tavo gyvenimas užsipildo, tokių smulkmenų dažnai trūksta. Net mes, kurioms, tos smulkmenos yra tokios svarbios, pamirštam, nes nebėra laiko, nebėra laiko niekam. Bėgti, daryti, reikalai, daiktai, daiktai, daiktai… Pamirštam, esam per daug tingūs. Linkiu visiems nebūti. Nepamirškit šypsotis ir mylėti.
VV said,
Lapkritis 19, 2008 @ 6:14 pm
Pirmas:)