Archive for Lapkritis, 2008

Tu esi manyje

Kas mano galvoje
Kas mano kūne
Užtvindė gyvenimą

Tu esi manyje
Jausmais užtvindė
Dainom užtvindė

Atsimeni lašus taurėj?
Atsimeni svajones mėlynas?
Tu esi manyje

Negalvoju, rašau
Kuriu tau ir sau
Paprastai

Toks, koks yra gyvenimas…

Leave a comment »

“Sausas reikalas”

Vakar visą dieną snigo, didžiuliais kąsniais dribo tiesiogine to žodžio prasme iš dangaus. Italija matai… Saulės šalis, o šalta, košmarėlis, lauke dabar 9 laipsniai, o atrodo, kad nulis. Bet nuklydau, apie sniegą. Tai ne tik, kad dribo iš dangaus, bet dar ir tiesiai į veidą, kadangi vėjas niekadėjas irgi nusprendė, kad reikia pūsti. Po pietų visa Udine buvo baltutėlė, pasijaučiau vos ne kaip Lietuvoj gruodžio mėnesį. Bet kai jau žmogus per tą pusvalanduką apsipranti su sniegu, iš dangaus pradeda kristi lietaus ir šlapdribos hibridas ir viską ištirpdo. ir vėl viskas šlapia. ir šalta. Nepatiko man šitas reikalas…

Leave a comment »

Moteriški niekniekiai

Kas gali iki galo suprasti kas vyksta pas mus galvose? Niekas, netgi mes pačios, tame ir yra problema, kadangi nesuprantam (dažniausiai) ko norim iš gyvenimo, o kai pagaliau pradedam suprasti, dažnai būnam pasirinkę kažką kitą. Bet ne apie svarbius gyvenime dalykus norečiau pakalbėti. Negalima pasakyti, kad ir apie nesvarbius, svarbius ir netgi labai, galaima sakyti gyvybiškai svarbius. Iš ko susideda kiekviena diena? Iš smulkmenų, smulkmenų, kurios dažnai vyrams yra nematomos ir nesuprantamos, netgi laikomos antgamtiškais dalykais. Galime paimti paprasčiausią pavyzdį – gimtadienį. Visiems patinka, kai gimtadienis gražiai vyksta, visi turi ką veikti ar šiaip skanūs valgiai burnoje tirpsta, niekada netrūksta servetelių burnai nusivalyti arba šalto alaus. O kodėl netrūsta? Užtai, kad kažkas pasirūpino tokiomis smulkmenomis. Dažnai paklausus vyrų iš kur visa tai, jie tik patraukia pečiais ir nurodo kreiptis į žmoną (čia atsiprašau visų tų, kurie taip nedaro). Nenoriu kaltinti vyrų ir nesakau, kad tai yra blogai, užtai, kad tokia jau jų natūra. Tokia, kokia mūsų pradėti žliumbti nei iš šio nei iš to, kai gatvėje pamatome mažą katytę arba iš raganos pavirsti į nuostabią meilužę. Tokia jau mūsų natūra. Grįžkime prie smulkmenų. Kodėl yra tokios svarbios? Todėl, kad užpido gyvenimą, todėl, kad nebūna daugiau liūdna, todėl, kad taip yra gerai. Jeigu sugauni tavo mylimo žmogaus žvilgsnį, kuris tau pasako daugiau nei žodžiai, štai, kada tavo gyvenimas užsipildo, tokių smulkmenų dažnai trūksta. Net mes, kurioms, tos smulkmenos yra tokios svarbios, pamirštam, nes nebėra laiko, nebėra laiko niekam. Bėgti, daryti, reikalai, daiktai, daiktai, daiktai… Pamirštam, esam per daug tingūs. Linkiu visiems nebūti. Nepamirškit šypsotis ir mylėti.

Comments (1) »