Kai einu braukdama kojomis ant žemės nukritusius sausus rudeniškus lapus, mano svajonės bei mintys skrenda tolyn. Kaip praėjo šie metai? Dabar, kai viskas pradeda ruoštis miegui, man metai baigiasi ir prasideda nauji. Aš nelaukiu sniego ir šalčio, nelaukiu sausio pirmosios, kad galėčiau pasakyti, prasidėjo nauji metai. Nauji metai Jau prasidėjo. Žingsnis po žingsnio prisimenu kiekvieną šių metų mėnesį. Manau, kad nuosprendis bus kaip visada toks pats: metai buvo nuostabūs. Visada būna, pasimiršta kas buvo skaudaus, atminty išlieka gražūs dalykai. Naivu? Taip. Ir labai gražu. Einu ir mastau apie savo vyrą, kiek daug jisai padarė, kad metai būtų dar gražesni. Mintys nuklysta link mūsų vestuvių. Lygiai metai… žingsnis po žingsnio išmokome dar daugiau vienas kitą mylėti, gerbti, suprasti. Einu, galvoju apie Lietuvą… toli mano šalis, tačiau visada širdyje, jaučiu, kad būtinai tenai prabėgs dar ne vieni mano gyvenimo metai. Nusišypsau, viskas gerai. Laukia dar vieni nuostabūs metai.
