Gyvenimas yra gražus

Atnešk man meilę, mama.
Aš tau širdim dėkosiu.
Mylėt tave taip gera,
Kad visad tai kartosiu.

Atnešk man, mama, džiaugsmą,
Lyg saulę ant delnų,
Sutirpdyk mano skausmą
Ir ašaras akių.

Leisk man priimti laimę,
Kurią tu brangini.
Galiu pamiršti baimę,
Kai tu šalia būni

Žinau, kad tau – aš vaikas,
Juo būsiu visada.
Pamiršk, kad teka laikas
Kaip ašara tyra.

Parasiau, kai buvau 16 metų, manau, kad ir koks naivus ar paprastas butu, tai yra vienas graziausiu mano eilerasciu :))

Pasikalbekim atvirai. Tema, kuria dera (ar nedera) sneketi istekejusiai moteriai? O kada dera? Visi apie tai galvoja, visi apie tai sneka privaciai, bet atvirai nelabai dera… Hmmm, jau pati susimaisiau. Zodziu. Laukinis seksas. Vienas geriausiu dalyku pasaulyje, kas su tuo nesutinka? Tada, kai pamirsti viska pasaulyje ir jauti tik laukine aistra, kuri teka tavo gyslomis, kaip lava, deginanti ir uzliejanti viska raudona sviesa. Raudona nuostabia sviesa, kuri liejasi i visas puses, kaip liejasi saule, kai jauti tavo kuna , kaip visuma ir negaletum buti artimesnis sau. Artimesniu zmogui, su kuriuo tuo metu esi. Kopti i virsune kartu ir sokti, paskesti gelmeje, pasiduoti srovei, kuri nunes i nepazinta (?) zeme… Tai kaip daina… Kaip melodija… Tai meile…

Kada nors susimastet, apie priezastis, kodel vyksta vienas arba kitas karas pasaulyje, kodel gimsta tam tikri stereotipai? Siulau labai rimtai apie tai pagalvoti, pagalvoti, kodel karts nuo karto islenda is maiso riebios detales apie pasakyta mela vienu arba kitu politiniu (ar nebutinai) ivykiu atzvilgiu? Zmones, kurie megsta pasakyti, po manes nors ir tvanas, neapsiema ieskoti priezasciu, atsakymu, klausti kodel ir bandyti informuotis. Negalvoja, kad toks apatiskumas gali itakoti ju vaiku ir anuku likimus ir gyvenimus. Stipriai apie tai susimastykit. Pamastymams padeti:

http://uk.youtube.com/watch?v=T1adiBBk-IE

www.zeitgeistmovie.com

kada ateisim i prota? kazkaip nesitiki, kad tulai lietuviai turi tiek mazai smegenu, kad pradetu musti uzsieniecius vien todel, kad jie yra uzsienieciai… prasom visi uzeiti i mano brolio blog’a ir kas nori judet kartu - prasom: www.reinikis.tk (straipsnis vadinasi “Tai judam?”)

http://whatson.delfi.lt/news/people/article.php?id=16671595

Brangieji, stai viena salta ziemos diena man i galva uzklydo tokia idomi mintele: o kodel nepadarius kokio tai kulturinio vakaro? Turiu pilna draugu, kurie raso, dainuoja, siaip menu uzsiema… Kad nebutu iprastas tuselis, kad visi butu grazus, kad laikrastis parasytu. Ir stai pagaliau igivendinau savo minti. 5 balandzio padedant draugams is musu asociacijos “Comunque”, padarem grazu vakara. Ir visi buvo grazus ir laikrastis rase. Buvo labai malonu nustebti del kai kuriu zmoniu talento. Buvo pakviesti ne tik artimi draugai, bet ir keli izymus zmones (ot keista, gal del to ir isejo i laikrasti patekt?:). Siaip ar taip visi liko labai patenkinti. Bet ale zinokit nera lengva su italais organizuot

siandien kalbedama su vyru, pasijauciau lyg ziureciau visa pokalbi is salies, lyg buciau filme… keistas jausmas, neimanoma paaiskinti. tiesiog kalbejau ir jauciau, kad visas vaizdas yra dideliame ekrane, taciau kino sale yra tuscia, as viena… o sapnai? keistumelis vienas! kartais pagalvoju, kad mes gyvenam sapne, kuri sapnuoja didelis vaikas. vaikas, kurio fantazija kartais nulekia uz jo paties suvokimo ribu. fantazija, kuri nusprendzia viena ar kita veiksma, nuojautas, zodzius. norisi, kad vaiko sapnas niekada nepavirstu kosmaru…