Gyvenimas yra gražus

Taip vadinosi festivalis apie Japoniją, būtent apie moteris Japonijoje. Geišas ir ne geišas. Buvo parodyti daug filmų, dokumentinių ir meninių, išklausyta daug diskusijų. Kadangi esu pakankamai apsėsta minties, kad vieną dieną būtinai nuvyksiu į Japoniją, sužinojus, kad vyksta panašus festivalis, netvėriau savo kailyje kuo daugiau pamatyti bei išgirsti. Be abejo, žinant kokia skirtinga kultūra yra Japonijoje, akis išplėtęs dairaisi į visas šalis. Nelikau nusivylus. Kadangi jau daug metu domiuosi Japonijos istorija bei kultūra, žiūriu japoniškus filmus bei animaciją (kuri yra labai svarbi Japonijos kultūros dalis), nelikau pernelyg šokiruota laivai reiškiamo seksualumo, o kartais ir, tiesa tik mūsų akimis žiūrint, iškrypėliškumo, fantazijos, kuri kartais gali labai giliai sukrėsti. Kalbama buvo apie moterį, jos buvusį ir dabartinį vaidmenį, problemas, jausmus. Į diskusijas dalyvauti buvo pakviestos šiuolaikinės garsios Japonijos rašytojos bei Japonijoje gyvenę ir jos kalbą bemokantys (ir žinoma vis dar besimokantys) bei vertėjaujantys italai. Kartais darydavosi netgi pikta, kad nemoku japoniškai, nors vertėjas dirbo savo darbą optimaliai, žinom, kad japonų kalba yra labiau kodas, kuriame vienas žodis gali reikšti daugybę dalykų. Svarbu viskas, nuo išraiškos iki subtiliausio garso. Po šių kelių intensyvių dienų man dar labiau sustiprėjo noras nukeliauti į tą paslaptingą šalį. Kas žino… Gal vieną dieną…