Grįžkime į gyvenimą
Tai labas. Kreipiuosi į tave, paprastas žmogau, kuris yra x amžiaus, turi x vaikų (arba neturi). Nesvarbu. Svarbu yra tai, ką tu darai, kad tavo ir ateities žmonių gyvenimas būtų sveikesnis ir gražesnis? Aj, tai sakai, kad nuo tavęs vieno niekas nepasikeis? Nesąmonė. Ir tu pats tai žinai. Sakai, ką aš vienas galiu pakeisti? Gali diferencijuoti atliekas, nepalikti televizoriaus ant laukimo rėžimo, naudoti dezodorantą, kuris neardo ozono sluoksnio, gali nepirkti produktų iš kompanijų, kurios finansuoja ginklų gaminimą arba tiesiog išnaudoja žmones, etc., etc. Nebūk abejingas ypač, jei esi jaunas, pagalvok apie pasaulį, kuriame turės gyventi tavo vaikaičiai. Būk aktyvus smulkmenose.
Vida said,
February 15, 2008 @ 6:09 am
Labas, norisi bendrauri, o visai nera su kuo. Pasirodo, jeigu isvaziuoji i uzsireni, liieki pamirstas ie niekam nereikalingas. O gaila, as gi esu gyva moteris.
Jolija said,
February 15, 2008 @ 6:36 pm
deja, as pastebejau ta pati, brangi Vida. zmones yra tingus ir tai yra normalu, visi tokie esam, taip kad, kazkas turi labiau pasistengti. ir jei tas kazkas nebusi tu, nebus niekas. palaikyti kontaktus labai svarbu. aisku, jei tie, kuriuos laikei tikrais draugais visiskai tave pamirso vien todel, kad isvaziavai, nebuvo jie jau tokie tikri, ar ne?