Skamba… tyliai…
Kada uz lango saltis dreba nuo saves paties
Tyliai… skamba…
Kada languose nupiestos geles ilsisi
Skamba… tyliai…
Kada medziu rankos istiestos i dangu
Lyg maldai sudetos
Juodos
Tyliai… skamba…
Kada vilkai dainuoja menuliui
Apserksnijusiais snukiais
Skamba… tyliai…
Kada palaukej baltos pusys
Miega sniege
Skamba… tyliai…
Kada vaikas ispletes akis
Bando neuzmigti - laukia
Tyliai skamba Kalediniai varpai
Vakar buvo tikras sekmadienis, bet toks pats tikriausias, kai nieko neveiki visa diena, o po to eini anksti miegot. Atsikelem 2 valanda ir vieninteliai du dalykai ka padarem, tai nuejom pas senelius ir pavalgem vakariene. Tikrai smagu 
Po vakareines is karto i lova: filmas ir miegot. Tikras sekmadienis. Tik kad lauke salta… Buna ir visai kotokiu sekmadieniu, sekmadieniu, kai bijai, kad rytoj pirmadienis ir tada nelabai atsipalaiduot iseina. Bet labai padeda, kai yra vinintele diena savaiteje, kai nedirbi. Tada taip atsipalaiduoji, kad daugiau ir nereikia O ir pirmadienio bijot nereikia, praeis ir tas. Geros savaites!
Vakar buvau susitikime su Dalai Lama. Zmogus su didziulem energijom bei gyvenimo dziaugsmu. Kaip vaikas makaluodamas kojomis sedejo savo didziuliame raudoname kresle, kuri jam paruose Udines Giovanni teatras, klausydamas jam skirtu kunigo bei Italijos Tibeto bendruomenes atstovo kalbu. Paskui kalbejo jis. Kalbejo lauzyta anglu kalba, kurios beveik nebuvo imanoma suprasti, taciau vertejas suprato, isverte. Kalbejo apie paprastus dalykus, apie meile, apie tai, kad gyvenima reikia priimti toki, koks jis yra, su ramybe. Kalbejo, kad jeigu yra problema ir gali ka nors pakeisti, tai daryk, keisk, kam nervuotis, o jeigu yra problema ir nieko negali pakeisti, tai kam tada nervuotis? Vistiek nieko negali padaryti. Kalbejo, kad balansa reikia rasti savyje. Atrode, kad baiges savo filosofinius isvedziojimus, atsikels ir kartu su jaunimu eis i bara isgerti pora tauriu vyno… Kalbejo apsuptas maziausiai 8 matomu asmens sargybiniu, o kiek nematomu? Paprastumo ir isminties isikunijimas. Gyvenimas isties nera toks sudetingas, kokiu mes norime ji padaryti.
Už tylių mūro sienų
Parbėga vaikas pas mamą.
Sako, aš radau pasaulį,
Aš radau gamtą ir saulę,
Vaikas ploja rankutėm
Ir šypsosi, šypsosi mamai
Ir pasauliui.
Mama tyli…
Mama bijo…
Vaike, nepamiršk SAVO pasaulio,
Vaike, nepamiršk SAVO saulės.
Ištiesus rankas,
Mama pasidalina savo saule
Su vaiku.
Su savo meile,
Su savo pasauliu.
Ale kokia nesamone, kai nera interneto. buvo dinges visai savaitei. tik tada pajauti, kiek dalyku darei ir negali daryti. labai paprasta problemyte: turejau susirasti pasto kodus, o be interneto, kaip? skambint i lietuva ir paklaust, cha cha! aj, bet atsirado, todel vel galiu rasyt prasideda kaledu metas, jau parasiau ir issiunciau kaledinius sveikinimus, malonu buvo rasyti sveikinimus ir linketi ramybes grazu, kai zmones sypsosi, tik gaila, kad viskas susiveda i tai, kas daugiau isleis dovanoms ir kas grazesni ipakavima padarys… bet kiekvienais metais tos pacios temos: konsumizmas, mazai pinigu, bla bla bla… taip yra, brangieji, ir nieko cia nepadarysi, zmogus jau toks padaras. kai kur daugiau, kai kur maziau, bet konsumizmas yra visur. geriau paklausykit istorijos: rytoj vakarienei pakvietem vyro sese su vyru ir buvusi kolega, bet problema ta, kad vienas tures sedet ant grindu, nes mes savo butuke tik keturias kedes turim, juokinga. neturiu ka rasyt matai, tai rasau belen ka. seniai rasiau, nes ir nuotaikos rasymui nebeliko. ramybe, ramybe, kaip svarbu issaugoti ramybe namie, svarbu, kad meile suptu namus ir viskas bus gerai. meile, meile… meile isgelbes pasauli, ar ne?
