Gyvenimas yra gražus

Prisipazinsiu, esu pakankamai emocionalus zmogus (atsiprasau, moteris), todel, kai siandien is ryto islydejau savo tevus is venecijos aerouosto atgal i Lietuva (pabuvo Italijoje 4 dienas) - nubraukiau ne viena asara. Nezinau kada vel pasimatysim. Ech, ka cia. Kaip jau gyvenimas susiklostys, bet su vyru i Lietuva vaziuoti negalim bent metus laiko. Stai kas ir sukele visisko liudesio ir nostalgijos jausma mano sirdyje. Kaip visgi zmogus prisitaiko prie kitos aplinkos. Jus paziurekit, kiek lietuviu gyvena ne savo salyje ir… patenkinti. As nuosirdziai sakau, kad nesuprantu tu zmoniu, kurie zemina gyvenima Lietuvoje ir sako, kad kitur yra geriau. Netiesa! Visos salys turi savu problemu. Kur tu susikursi sau gyvenima, ten ir bus gerai, toj pacioj Lietuvoj taip pat. Labai gaila matyti jaunus, staigiai praturtejusius zmones, kurie, apsikrove daiktais pamirso kas yra gyvenimas, ir kad nauju (su skylemis) dzinsu suteikta laime yra netikra. Sutinku su tais, kurie gyvena svetur, todel, kad GYVENA, o ne dziaugiasi blizguciais, o paskui lieja karcias asaras. Betvisada sakau - grizkim i Lietuva. Lietuviai, grizkim i Lietuva.