Gyvenimas yra gražus

taigi dainuoju tokiam neigaliuju chore, kurio nariai yra is ivairiu Italijos organizaciju. Choras buvo ikurtas tokio vieno aklo muzikanto Luigi del Zotto garbei, todel vadinasi Zotto choras. Dainuojam visada atsisde, s pagarbos tiems choro nariams, kurie negali arba sunkiai pastovi (t.y. sedi vezimeliuose ir panasiai). Dazniausiai dainuojam baznytines dainas, tai per pastariasias 2 savaites sudalivavau daugiau misiu nei per 5 metus Lietuvoj, kaip sakoma, Italijos religingumas visus paveikia Nes cia is tikro baznycia daug ka reiskia, bet apie tai, kita karta. Turim musu chore nemazai vyru ir moteru, mazdaug po lygiai, be abejo, kad ne visi choro nariai turi dainavimui skirtu gabumu, turim viena alta, nuo kurios visi stengiasi toliau atsisesti, isivaizduokit, kazka panasaus i kvykiancias zasis, gausit jos balsa, deja, ne tik dainuojant. Kai kurios mergaites turi neblogus duomenis, taciau praktikos dideles nera, nes repeticijas turim tik karta per savaite, valanda laiko (vyksta ligonines koplycioj - ir vel baznycia, sakiau…:). Siaip ar taip esu visai patenkinta musu choru, dainavimas yra dainavimas, kad ir ne visai profesionalus, taciau is visos sirdies