Nukrinta mano ašara karšta
Į nukankintą šaltą žemę.
Nukrinta ir išnyksta tamsoje…
O Tėve, kodėl nustojame gyvenę?
Kaip ir šios trumpos eilės
Išbridusios iš sielos gilumų,
Taip baltos snaigės
Nugrims į nebūtį. Visa virpu…
Visa virpu iš noro dar pabūti,
Dar pasidžiaugti žemiškais vaizdais.
Tačiau jau nebelemta man gyventi ar pražūti…
O Tėve, lauk manęs – aš dar ateisiu. Ji ateis…
14 metų
Ruta said,
Gruodis 8, 2006 @ 4:16 pm
O tu mazul knyga kokia isspaudzdint galetum. Zymi pataptum!