Neiškris palaužtas vaisius
Iš neturinčio garbės medžio
Jo kamienas atstoja mano mintis
Mano gyvenimą
Ir persipidžiusius rūgšties jausmus
Saulė iškepins neaprėpiamą plotą
Mano smegenyse kurios pulsuoja
O gal jau nebepulsuoja gyvybe
Sukruštas rankų švelnumas įgauna
Grubumo ir nenumaldomai slenka
Kaklo link norisi sustoti
Bet pastangų neužtenka nes
Valia tiek nusilpus kad
Nebesugeba pasipriešinti
Artėjančios minios šurmuliui
Ir aš kenčiu (dūstu)
16 metų
Ruta said,
Gruodis 8, 2006 @ 4:19 pm
O kodel cia pavadinimas toooks?
jolija said,
Gruodis 17, 2006 @ 1:10 am
a kas cia zino, kodel, paklausk manes, kai buvau 16
)