*****
Alebastrų kalvėj
Suradau savo laimę.
Ji buvo tyli ir
Dangiško turkio spalvos…
Negirdėjo ji manęs,
Nes triukšmas
Vimdė sielą
Praėjusių žmonių likimų
Likučiais…
Ištempiau laimę į saulę
Ir paverčiau ją svajone.
Tokia permatoma…
Atidaviau svajonę žmonėm ir
Tau.
Kad suprastumėt,
Kad išmoktumėt –
Laimė yra paprasta,
Tyra kaip kūdikis…
Nušluostys ašaras,
Jeigu jos byrės tavyje
Ir paėmus už rankos
Nuves į gyvenimą…
Kur saulės vaikai
Žaidžia tavo kieme…
20 metų
