Nagi kaledos, brangieji, metas,kai nori lakstyt po kambarius ir klykauti: kaledos!! kaledos!!, begti pas savo artimiausius ir apkabinti ir sakyti :ei kaledos!!
tai su kaledom:)
Archive for Gruodis, 2006
Kaledos:)
Musu choras
taigi dainuoju tokiam neigaliuju chore, kurio nariai yra is ivairiu Italijos organizaciju. Choras buvo ikurtas tokio vieno aklo muzikanto Luigi del Zotto garbei, todel vadinasi Zotto choras. Dainuojam visada atsisde, s pagarbos tiems choro nariams, kurie negali arba sunkiai pastovi (t.y. sedi vezimeliuose ir panasiai). Dazniausiai dainuojam baznytines dainas, tai per pastariasias 2 savaites sudalivavau daugiau misiu nei per 5 metus Lietuvoj, kaip sakoma, Italijos religingumas visus paveikia 
Nes cia is tikro baznycia daug ka reiskia, bet apie tai, kita karta. Turim musu chore nemazai vyru ir moteru, mazdaug po lygiai, be abejo, kad ne visi choro nariai turi dainavimui skirtu gabumu, turim viena alta, nuo kurios visi stengiasi toliau atsisesti, isivaizduokit, kazka panasaus i kvykiancias zasis, gausit jos balsa, deja, ne tik dainuojant. Kai kurios mergaites turi neblogus duomenis, taciau praktikos dideles nera, nes repeticijas turim tik karta per savaite, valanda laiko (vyksta ligonines koplycioj – ir vel baznycia, sakiau…:). Siaip ar taip esu visai patenkinta musu choru, dainavimas yra dainavimas, kad ir ne visai profesionalus, taciau is visos sirdies:)
Kinas Italijoje
nagi siandien buvom filmo paziuret su Tomaso, Sarah ( sese), jos vyru Michele ir pusbroliu Luca. Filmukas toksai, nieko ypatingo, apie gyvunelius, bet ne tai svarbiausia. Ziureim mes sau ta filmuka ir ka jus galvojat, staiga vidury filmo juodas ekranas ir didelem raidem parasyta – intervento (reiskiasi pertrauka!!!), is pradziu galvojau, kad juokiasi is zmoniu, bet pas juos jau taip yra, o jei dar pop cornu nori? o jei i tualeta uzsimanei? tai dar ne viskas, kas sukele juoka. Gale filmo is kino sales prireike iseiti 15 minuciu ir ne todel, kad zmoniu labai daug buvo,. bet todel, kad zmonems patinka palaukti, paziureti i begancias raides, pasneketi… Kazkas netgi bande sukelti aplodismentus, bet nepavyko… Gal jau po truputi ateina i prota ir pradeda suprasti, kad rezisierius ju negirdi
ziema?
siais metais vyksta kazkokios anomalijos, labai silta, bet kaip sakoma, nesiskundziam:) vienas dalykas, ar gerai, kai lauke 13 laipsniu, kai yra gruodzio 9? lietuvelej irgi tas pats. o gal ir gerai, kad lietuvoj nera zemes drebejimu, nes italijoj tik pries didiji zemes drebejima taip silta buvo. tikekimes, kad nebus jau kazkur ant kalnu dirbtini sniega leidzia. iki ko mes priejom?
***
noriu būti pas Tave, Tavo rankose
kad svajočiau, saugiai, niekas neužgautų
kad svajočiau apie žydrą berniuką
kur dainuoja ne žemės balsu
apie mano ateinančius metus
apie mano ramybę, kuri kaip eilėraštis
——-
noriu auksinės meilės Tavo akyse
kad gyvenčiau ir juokčiaus
kad mano juokas taškytųsi aplinkui purslais
kad aš būčiau tavyje
pasislėpčiau
išnykčiau…
23 metai
***
Sulaukiau aušros
Lakštingalų giesmėj auksinėj
Pravirko džiaugsmo ašarom
Mėnulis pilnas
Žvelgdamas į mane
Sidabrinė laimė
Iš dangaus aukštybių
Lėtai leidosi į mano
Širdį
————–
Išpildyk mano norą
Nakties karaliene
Atiduosiu viską ką galiu
Pagerbsiu tavo grožį
Ašaromis
Kurios ryto rasa iškris
Sužibs kaip tavo akys
————–
Tyliai sutirpo naktis
Ir magija nuslinko
Pirmaisiais takais
Aušros
Mėnulis
Užmigdė nakties karalienę
Ir išvežė moliūgo karietoj…
————–
22 metai
Tomasui
ištrink visus žodžius iš dienoraščio
ištrink iš savęs
kaip drugelis išskrisk į tamsą
bet sugrišk
aš tavęs lauksiu
kai diena pražils
kai vakaras pravirks
lauksiu sugrįžtant
—
kur dingai?
žinau
savo mintyse
savo prisiminimuose
kurie dainuoja tavyje
pabėk nuo jų
į mane
aš irgi galiu pravirkti
kartu su tavimi
—
ir tu busi
mano daina
21 metai
*****
Alebastrų kalvėj
Suradau savo laimę.
Ji buvo tyli ir
Dangiško turkio spalvos…
Negirdėjo ji manęs,
Nes triukšmas
Vimdė sielą
Praėjusių žmonių likimų
Likučiais…
Ištempiau laimę į saulę
Ir paverčiau ją svajone.
Tokia permatoma…
Atidaviau svajonę žmonėm ir
Tau.
Kad suprastumėt,
Kad išmoktumėt –
Laimė yra paprasta,
Tyra kaip kūdikis…
Nušluostys ašaras,
Jeigu jos byrės tavyje
Ir paėmus už rankos
Nuves į gyvenimą…
Kur saulės vaikai
Žaidžia tavo kieme…
20 metų
*****
Ji atėjo prie manęs ir tarė:
„Aš negraži…“
Prapliupo ašarom,
Kuriom aš netikėjau.
Nesupratau dejonių,
Kuriom ji bandė mane sugraudinti…
Kurčiom ausim klausiau,
Kaip kalba kalba kalba.
Nesupratau nei žodžio…
Nutilo pagaliau
Išsekus,
Nesulaukus… nieko iš manęs.
Apklosčiau ją žaliom mintim
Ir paliepiau miegoti.
Ir užmigo ji mano lovoj.
Rytoj pabus
Ir vėl švytės ta paslaptimi,
Kurios aš (nebe)suprasiu
(tiesa, sidabro spalvos aš niekada nemėgau).
Žinos, kad aš jos neturiu,
O ji manęs (gal) (turbūt)…
Ir vėl išlėks plasnodama
Sparnais,
Kurių neturi…
Lauksiu jos ir vėl, kol grįš
Ir tyliai pakuždės:
„Čia ir vėl aš. Vaikystė…“
20 metų
Netobula
nupink man kasą spindulių
apvyk rankas savim
kol niekas nesuprato kur esu
kol upė tyli po manim
tu supranti – pabėgau aš
ir išnykau tarp pievų
kol sniegas vėl mane atras
- – - – - – -
Aš vėl miriau tavy
Ir tavo klaidos man nerūpi
- – - – - – -
Nupink man kasą spindulių
ieškok kol dar gali
Aš vėl pabėgau nuo visų
Vis tiek tik jie kalti
Manim tiki – sugrįšiu aš
Kol kas nelauki nieko
Ir vėl išpinsi man kasas
- – - – - – -
Ar pagimdysi mane vėl
Tokią pat netobulą
- – - – - – -
Mama?
19 metų
