Tai stai brangieji, prasideda nuotykiai Olandijoje. Kol kas nieko nesuprantu – nei kalbos, nei kaip kas vyksta, net mokesciu sistemos (pas juos galima deklaracijas metams i prieki uzpildyti, o paskui jau ziuri, daugiau gavai, maziau…bet galima ir praeitiems), tai va. Nuo vakar pradejau ieskotis darbo, tik kad va, ziuriu, nieko gero nebus, teks mokytis gerkle olandiskais garsais draskyt. O butent taip mano lietuviskai ausiai ir skamba, kai klausaisi girdi tik viena ilga „chrrrrrr“ (ir koks velnias jiems ta kalba sukure?). Cia tau ne italu, kur tiesiog sirdis kartu dainuoja. Nieko. Bet vat problema, nuejus i parduotuve nesugebejau nusipirkti cukiniju. Kadangi reikia patiems pasisvert, pasistverus maiseli itemptai skaiciau, gal rasiu panasu zodi, bet nieko, taip ir grizau namo su tusciom rankom. Be abejo, veliau, atidziau paziurejus ant svarstykliu paveiksliukus pamaciau.
Tai stai ir siuksles pas juos isveza viena karta per savaite, kaip tarybiniais laikais, kai su kibirais lekdavom i kiema, tik cia maisus ant tilto reikia sunesti. O ka zmogeliui daryti, jei jisai daugiau nei viena maisa per savaite uzpildo? Pasprink, kaip sakoma, kisk kur nori.
Bet ir grazu cia, musu kaimelis, tai kaip koks kaledinis atvirukas, tik be sniego, nes silta, architektura nuostabi, zmones malonus, pasilinksminimo galimybes – neribotos (Amsterdamas tik uz 30km), tai isgyvensim.
Lauksim nuotykiu.
